pervežti

pérvežti K, pervèžti, pérveža, pérvežė Rtr, KŽ 1. tr. SD¹146, SD301, R201, MŽ268, Sut, N, L, Š, LL192, Rtr, BŽ353, NdŽ, KŽ, DŽ¹ vežant iš vienos vietos į kitą nugabenti: A trūbo nesumušei muno párveždamas? Plt. Iš tę juos čion pérvežė LzŽ. Padėjo pérvežt kaimynus: tai vieno kraulina [daiktus] sustarę, tai kito (kai skirstėsi į vienkiemius) Prl. Gniutulais supresuotą šieną lengviau pervežti rš. Nugi par Velykas, būdavo, mat labai užtvindavo šič to upė, par tiltus nemožnėdavo pereit, tai mat, būdavo, pakinkia [ūkininkas] arklius, pérveža visus jis tenai ir namo vėl jau Pl. Kaulus judinti negerai, kasioti, nepárvežėm [tėvų palaikų iš Sibiro], teilsies tenai Krš. | refl. tr. SD¹146, N, NdŽ: Motka atdavė – pérsivežėm šienus, persivedėm karvę Drsk. Vežant viską galima pársivežti, ale kaip seksias gyventi Krš. ║ N, NdŽ perkelti į kitą pusę: Pérvežk mañ’ kitan šonan Aps. Sėsk, mergele, į laivelį, aš pervešiu per jūreles LTR(Grv). | refl. tr. NdŽ. 2. tr. vežant skersai (ar kiaurai) per ką gabenti: Jei vasaros laike rogėm per miestelį pérvešit, pastatysiu bačkutę alaus Pv. 3. tr. pavežti kiek: In dviračio pérvežė porą kartų gal, pavežiojo da mažutį [sūnų] Aln. 4. tr. į daugelį vietų nuvežti: Per daktarus pérvežė momą Aln. 5. tr. Pžrl nuvežti viršaus: Niekas nežiūri, kad buvo pérvežta, vežk, ir gan Sv. Kas runkelius per normą pérveš, gaus cukraus Plv. 6. intr. Ad šnek. uždrožti, sukirsti: Pérvežtum per pečius virveliniu, tai neatadarytų daugiau prieš tėvą burnos! Ds. \ vežti; antvežti; apvežti; atvežti; davežti; įvežti; išvežti; paišvežti; nuvežti; panuvežti; pavežti; padvežti; parvežti; paparsivežti; pervežti; pievežti; pravežti; privežti; paprivežti; papaprisivežti; razvežti; parazvežti; suvežti; pasuvežti; papasusivežti; užvežti